Motina anksti liko našlė, tačiau galėjo išleisti vaikus į mokslus - Kristijonas pasirinko kunigo kelią, tačiau taip pat buvo gabus mechanikas.
Ši mokykla, kuri daug dėmesio skyrė lotynų, hebrajų ir graikų kalboms ir kitiems dalykams, garsėjo griežta mokinių drausme. Mokiniai laisvalaikiu praktikuodavosi amatininkų dirbtuvėse.
lankė Lietuvių kalbos seminarą - praktikavosi taisyklingai versti ir kalbėti lietuviškai.
Baigęs universitetą buvo paskirtas Stalupėnų mokyklos mokytoju ir kantoriumi, vėliau - rektoriumi.
Čia pastatė naują bažnyčią bei mokyklą, bet gyvenimo pabaigoje turėjo bylinėtis dėl žemės su dvaro valdytoju. Pastoriaus pareigas ėjo iki mirties.
Tolminkiemyje Donelaitis vertė giesmes į lietuvių kalbą, parengė mokomąją knygelę ūkininkams, galbūt sukūrė keturias epinio pobūdžio giesmes (dabar - poema „Metai“).
Keturias giesmes ir pasakėčias išleido Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza.
Poema „Metai“ reikšminga savitu požiūriu į valstietį ir stilistika.
Jame jungiasi skirtingų epochų (Antikos, Klasicizmo, Baroko, Švietimo) įtakos.
Poetas vartoja drastiškus, vulgarius posakius ir žodžius,
hiperbolizuotai vaizduoja būrų gyvenimo scenas (baroko stilistika).
Epiškai ramus aprašomasis stilius, vaizduojantis keturis metų laikus, siejasi su Klasicizmu ir Antika
(remiamasi antikiniu eiliavimo būdu - hegzametru).
„Metuose“ vartojama paprasta kaimiečio kalba teikia grubų, nenudailintą vaizdą.
Pasakotojas kūrinyje mėgsta būrus pamokyti, gąsdinti, tačiau tuo pačiu metu juos moko, paaiškina ir pataria.
Poemoje pasireiškia švietėjiškoji idėja „Darbas - visuomenės raidos variklis“.
Šis tekstas taip pat yra svarbus etnografinių ir istorinių žinių apie valstiečių bei intelektualų gyvenimą Rytų Prūsijoje šaltinis.
Donelaičio kūryba rodo ryžtą ginti lietuvių kalbą nuo vokietinimo bei paprastą valstietį – nuo ponų išnaudojimo.
Žaidimo siužetas paremtas Dočio teismo scena.
Žaidimo paaiškinimai pateikiami ekrane tam tikrose vietose.